Citronliāna

Kininis citrinvytis – Schisandra Chinensis

Aukštis: iki 8 m

Auginimo sąlygos Latvijos klimatinėse zonose: vakarinė, vidurinė, rytinė zona.

Vainikas: labai stipri, vasaržalė liana, galinti pasiekti net 8 m aukštį. Ūgliai iš pradžių žali, subrendę rusvai gelsvi, senesnių šakų žievė tamsiai ruda, raukšlėta. Atramą apsiveja pagal laikrodžio rodyklę.

Žiedai: vienalyčiai, po 3–5 prie ūglio pagrindo, kreminiai balti, apie 2 cm skersmens, kvapnūs, jų kvapas, kaip ir kitų augalo dalių, primena citrinos ir sakų kvapą. Pumpurai skleidžiasi, o ūgliai pradeda formuotis gegužės antroje pusėje, žydi birželio pradžioje.

Vaisiai: sultingas sutelktinis vaisynas, arba paprastai tariant, uogos, primenančios praretintą 8 cm ilgio serbentų kekę, oranžiškai raudonos, apvalios, iki 1 cm skersmens. Minkštimas maloniai rūgštaus skonio, sėklos iki 3 mm pločio, oranžiškai geltonos, aštraus, stipraus, sakingo skonio. Sunoksta rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje. Pasodinus pradeda derėti po 3–5 metų. Nuo vieno augalo galima priskinti iki 5 kg vaisių.

Lapai: 5–10 cm ilgio, elipsiški, palaipsniui smailėjančia viršūne, jų viršutinė pusė žalia, plika, apatinė šviesesnė ir kiek plaukuota ties gyslomis, rudenį gana anksti nusidažo geltonai.

Žiemkentiškumas: ūgliai iš dalies apšąla tik labai žiemojimui nepalankiomis žiemomis, kai po atodrėkio vėl užeina šaltis. Žiemos pabaigoje saulėje gali apdegti šakų žievė. Atsparumas šalčiui -30^oC iki -40^oC

Auginimo sąlygos: labai stipri, vasaržalė liana, galinti pasiekti net 8 m aukštį. Ūgliai iš pradžių žali, subrendę rusvai gelsvi, senesnių šakų žievė tamsiai ruda, raukšlėta. Atramą apsiveja pagal laikrodžio rodyklę. Kartais tenka girdėti pasakojimų apie šio augalo dvinamiškumą, esą būtinas vyriškas ir moteriškas augalas. Tačiau taip nutinka, jei augalas išaugintas iš sėjinukų, ir pirmaisiais žydėjimo metais susiformuoja tik kuokeliniai vyriški žiedai su 5 kuokeliais, o vėlesniais metais viršutinėse šakojimosi dalyse pasirodo ir moteriški žiedai su apvaliomis, viršūnėje kiek pailgintomis vaislapėmis su purkomis. Sodinimui parenkama saulėta vieta, tačiau gerai auga ir daliniame pavėsyje. Reikalinga humusinga, drėgna, bet ne šlapia dirva. Sodinuką sodina 0,5–1 cm giliau, negu jis augo konteineryje. Jei sodinama prie pastatų sienų, tuomet bent 30 cm nuo jų.

Priežiūra:Tręšimas. Pavasarį prieš pumpurų skleidimąsi aplink augalą paberiama 30 g amonio salietros. Galima įterpti perpuvusio mėšlo. Vėliau tręšiama kompleksinėmis NPK trąšomis. Rudenį, nuėmus derlių, rugsėjo pabaigoje tręšiama fosforo ir kalio mineralinėmis trąšomis. Dirva aplink kamieną purenama labai atsargiai ir negiliai, kad nebūtų pažeistas šaknies kaklelis ir šaknys.

Formavimas: Genima pavasarį, kol augalas be lapų. Išpjaunami ploni, silpni, nulūžę ir vainiką per daug tankinantys ūgliai. Vegetatyviniai ūgliai trumpinami taip, kad būtų išgauta norima Citronliāna vainiko forma.

Gydomoji reikšmė.Vaisiuose, ūgliuose, šaknyse ir lapuose yra tonizuojančių ir stimuliuojančių medžiagų, kurios mažina žmogaus organizmo nuovargį, grąžina žvalumą, energiją, taip pat didina darbingumą, gerina regėjimą, padeda esant fiziniam ir protiniam pervargimui bei depresijai.

Sudėtyje yra E, C vitaminų ir žmogaus organizmui reikalingų mikroelementų. Uogas galima valgyti tiek šviežias, tiek džiovintas, tiek šaldytas. Skanios jos sumaišytos su medumi.

Bet kuriuo metų laiku, ypač žiemą, galima nupjauti ūglių, užpilti verdančiu vandeniu, palikti pusvalandžiui pritraukti, vartoti blyškiai geltonos spalvos ūglių užpilą.

Iš Citronliāna lapų galima paruošti skanios, tonizuojančios arbatos. Vasarą 1–2 šviežius lapus, o žiemą pusę arbatinio šaukštelio džiovintų lapų užpilti stikline verdančio vandens, palikti pritraukti pusvalandžiui, gerti po 1–2 stiklines per dieną. Nerekomenduojama vakare, nes gali būti sunkiau užmigti.