Paprastasis kampsis (trimitvijoklis) - Campsis radicans

Campsis radicans Lietuvoje išsiskiria geriausiu žiemkentiškumu ir įspūdingu žydėjimu.

Aukštis: 6-10 m ilgio lianos

Auginimo sąlygos Lietuvos klimato zonose: vakarinė, vidurinė, rečiau rytinė zona (reikia pridengti)

Vainikas: stipriai augančios lianos, kurios lipa naudodamos orinės šakneles. Jauni ūgliai žali, subrendę šviesiai rudi – šių metų, senesni padengti pleišėjančia ruda žieve. Senesni ūgliai prie augalo pagrindo gali siekti kelių centimetrų skersmenį.

Žiedai: žydi nuo liepos vidurio iki rugsėjo pabaigos įspūdingais, oranžiškai raudonais, 5-7 cm ilgio, trimito formos žiedais, susitelkusiais šluotelėse arba skydiškuose žiedynuose. Žiedai formuojasi ant šių metų ūglių jų viršūnėse.

Vaisiai: po žydėjimo susiformuoja vaisiai – pailgos dėžutės (ankštys), kuriose yra sėklos; jos susiformuoja ir Lietuvoje.

Lapai: lapai priešiniai, neporomis plunksniškai sudėtiniai, gali siekti net 40 cm ilgį, lapeliai dantyti, su trumpais koteliais, iki 10 cm ilgio, žali, rudenį nusidažo geltonai.

Žiemkentiškumas: žiemą apšąla jauni, nesubrendę ūgliai. Šaltesnėmis žiemomis gali apšalti, tačiau tik viršutinė augalo dalis, kai temperatūra nukrinta žemiau -25^oC iki -30^oC, bet greitai atauga ir jau per vieną vasarą pasiekia bent 4 m aukštį. Pavasarį kampsis bunda vėlai – tik gegužės antroje pusėje pasirodo pumpurai, todėl daugelis mano, kad kampsis per žiemą nušalo, nes ūgliai atrodo sausi ir be pumpurų. Apie peržiemojimą sprendžiama kampšio ūglius palaipsniui patrumpinant ir jų viduje pamačius žalią spalvą; jei vidus rudas, karpoma toliau iki žalios vietos. Gegužės pabaigoje prasideda intensyvus augimas, o birželį jau būna susiformavę stiprūs ūgliai, kurių viršūnėse pradeda formuotis žiedpumpuriai.

Auginimo sąlygos: kad nepažeistų namo sienų, nerekomenduojama sodinti arti pastatų sienų. Nuo sienos reikėtų atsitraukti bent 50 cm, nes orinėmis šaknelėmis jis mielai kabinsis prie bet kokios pastato medžiagos. Reikia įrengti tvirtą atramą. Kad kampsis gausiai žydėtų, jam parenkama saulėta vieta arba bent tokia, kurią pusę dienos apšviečia saulė; tai gali būti rytinė, pietinė ar vakarinė pusė. Jei vieta apsaugota nuo vyraujančių vėjų, kampšį tikrai galima sodinti ir prie pergolių, arkų, pavėsinių. Nerekomenduočiau sodinti prie tvoros, jei ji metalinė ir ten pučia vyraujantys vėjai. Sodinama į humusingą, vidutiniškai drėgną dirvą, sodinimo vietoje įterpiant komposto ar kitų organinių trąšų. Jei kampšiui parinkta vieta patiks, jis gausiai žydės, stipriai augs, leisdamas šaknų atžalas, kurias reikia reguliariai išrauti, nes iš tiesų jis priskiriamas invazinių augalų rūšims. Sodinimui į nuolatinę vietą geriau rinktis bent 3-4 metų augalus. Sodinama 0,5-1 cm giliau, negu augo konteineryje.

Priežiūra: Tręšimas. Pavasarį prieš pumpurų brinkimą aplink augalą paberiama 30 g amonio salietros. Galima įterpti perpuvusio mėšlo. Vėliau tręšiama kompleksinėmis NPK trąšomis.

Formavimas.Svarbus yra kampšio genėjimas. Pirmus porą metų po pasodinimo jis formuojamas nugnybiant bent trečdalį ūglio, kad augintų šoninius ūglius, kurie bus skeletinės šakos, ir jos nukreipiamos į šalis, kad augalas plėstųsi į plotį; silpnesnius ūglius reikia išpjauti. Vėliau pavasarį (balandį), galima ir rudenį po lapų nukritimo, nuo skeletinių šakų augantys ūgliai patrumpinami, paliekant 2-3 pumpurus. Tai skatins gausų žydėjimą ir neleis susidaryti sutankėjusiam sodo „laukinukui“.

Paprastai žali, nesubrendę ūgliai žiemą nušąla, tačiau skeletinės šakos susiformuoja tvirtos, storos.

Paruošimas žiemai.Pirmus porą metų žiemai ūglius galima prilenkti. Prasidėjus šalčiams ant šaknų zonos užpilama sausų durpių ar kitos sausos medžiagos, o ūgliai uždengiami eglišakėmis arba nendrių pynėmis. Kai kampsis jau paauga, žiemai jo galima nebedengti, paliekant prie atramos.

Atramos. Pasodintam jaunam kampšiui iš pradžių pakaks, jei šalia įsmeigsime 1,5 m ilgio bambukinį ar plastikinį kuolą, prie kurio augalą pririšime, tačiau reikia galvoti ir apie rimtą atramą. Gražiai atrodo medinis rėmas, ir prie jo kampsis orinėmis šaknelėmis prisikabina geriau, tačiau laikui bėgant jis supus, todėl verta labiau galvoti apie metalinį rėmą, kuris tarnautų ilgiau. Iš patirties galiu pasakyti, kad kampsis labiau stengsis kabintis prie pastato sienos, o ne prie jam skirtos atramos; čia gali pagelbėti pomidorams tvirtinti skirti laikikliai, kurių pagalba jį galima puikiai išlaikyti prie atramos.