Raganės (Clematis)

Klematės, dar vadinamos raganėmis, yra šviesamėgės, jas reikia sodinti saulėtoje, nuo vėjų gerai apsaugotoje vietoje. Augalas nemėgsta, kai ant jo nuo pastatų stogų laša vanduo, taip pat vietų, kur pavasarį linkęs stovėti vanduo. Reikia įrengti atramas, kurios padės vijokliui išlaikyti savo ilgą ir vijoklišką augumą. Pagrindiniam karkasui labiau tinka metalinės konstrukcijos, o vidinę treliažo dalį formuoti iš kaproninių ar kitų tvirtų medžiagų virvių. Virves pageidautina gerai įtempti, kad augalams būtų patogiau kabintis lapkočiais.

Sodinimas

Raganei reikalinga vidutinio sunkumo priesmėlio arba lengvo priemolio dirva, praturtinta organinėmis medžiagomis (kompostu, gerai perpuvusiu mėšlu). Dirva turi būti laidi orui ir puri, pageidaujamas pH 6-7. Sodinant svarbu augalą įterpti pakankamai giliai, nebijant, kad pirmieji pumpurai bus užberti žeme. Tačiau augalo negalima ir „paskandinti“, nes jis uždus. Galima sodinti paliekant augalą tarsi duobutėje. Pamažu ši įduba užlyginama, pumpurus apžeriant žeme. Iš pumpurų vietų formuosis naujos šaknelės. Jei įsigytas sodinukas turi ilgą ūglį, pageidautina jį sutrumpinti trečdaliu, kad augalas leistų naujus šoninius ūglius. Sodinant aplink sodinuko šaknies kaklelį rekomenduojama paberti švaraus smėlio arba užberti maždaug saują švaraus smėlio ir pelenų mišinio (labiau tinka lapuočių medžių pelenai) santykiu 1:1, taip skatinant oro patekimą prie miegančių pumpurų ir pirmosiomis savaitėmis dar neįsišaknijusį vijoklį apsaugant nuo grybinių ligų, kurios neretai vystosi organinėmis medžiagomis turtingoje dirvoje.

Priežiūra

Tiek pavasarį, tiek vasarą rekomenduojama sekliai purenti dirvą 2- 4 cm gyliu. Rekomenduojama mulčiuoti dirvą. Tam tinka praturtintos durpės, perpuvęs mėšlas, kompostas. Raganės mėgsta drėgmę, tačiau perlaistymas gali padaryti ne mažiau žalos nei išdžiūvimas. Augalai papildomai tręšiami nuo pavasario iki rugpjūčio vidurio, po to tręšimas nutraukiamas ir leidžiama ūgliams subręsti. Brendimą skatina kalis, todėl rugpjūčio pabaigoje pageidautina paberti kalio turinčių trąšų, kurios padės raganėms geriau pasiruošti žiemai.

Žiemą raganes prie šaknies stiebo galima pridengti eglišakėmis. Veislėms, kurių vijos turi būti išsaugotos, augalo vijos palenkiamos ir uždengiamos.

Raganių genėjimo grupės

I grupė- raganės, kurių žiedai daugiausia formuojasi ant praėjusių metų ūglių, o šių metų ūgliai žiedų nesudaro. Šios grupės augalams rudenį nupjaunama generatyvinė ūglių dalis (šią vasarą žydėjusi dalis). Pavasarį iš peržiemojusių pumpurų per trumpą laiką išsivysto ūgliai ir žiedpumpuriai, kurie gausiai pražysta pirmosiomis birželio dienomis. Taip pat antroje vasaros pusėje pražysta ir vienas kitas žiedas. Tarp naujų vijų dekoratyviai atrodo pavasarį peržydėjusių žiedų sėklagalvės, jos primena pūkuotus kamuolėlius.

II grupė- raganės, kurios žydi tiek ant praėjusių metų, tiek ant šių metų ūglių. Šios grupės augalams dalis ūglių genima aukštai, o dalis – iki pat šaknies kaklelio. Pirmieji ant praėjusių metų ūglių susiformavę žiedai yra didesni, gali būti pilnaviduriai, tačiau gausiau žydima ant šių metų ūglių liepą, rugpjūtį, ir tai tęsiasi iki rudens.

III grupė- raganės, kurių žiedai gausiai formuojasi ant šių metų ūglių. Tai plačiausiai atstovaujama grupė veislių įvairovės požiūriu. Šiai grupei priklausančias raganes galima drąsiai genėti iki šaknies kaklelio. Žydėjimo pikas yra liepą, rugpjūtį.

Raganės paprastai genimos rudenį, tačiau tai galima daryti ir pavasarį.